Noras su bendraminčiais ramiai pasimėgauti paskutiniuoju sezono pasivažinėjimu rudenėjančiais keliais, paragino pasirinkti kryptį Lietuvos vidurio link. Viena, kad į ten dar nebuvom važiavę, antra – labai jau gražūs rudenėjantys Nemuno krantai. Ir šį kartą nuojauta neapgavo – pietinę Lietuvos dalį vos ne visą dieną merkė lietus, tuo tarpu mums virš galvų šypsojosi saulė, tartum suprasdama, kad geras oras mums taip pat visada neprošal :-).

Taigi, 2015 metų paskutinis rugsėjo šeštadienis – kaip giliai šaknis įauginęs kelių šimtmečių ąžuolas stovi per amžius toje pat vietoje, taip ir mes, Dzūkijos senovinės technikos klubas, visad tuo pat metu, išriedame paskutinio sezone oficialaus pasivažinėjimo – „DSTK Dzūkijos ruduo 2015“.

Nors tiek čia to oficialumo... Greičiau tradicijų vedini simboliškai užveriame garažo, pavadinkime vardu „sezonas“, vartus. Bet užveriame juos tik vakarop... :-) O iš ryto klubiečiai bei jų artimieji, o taip pat ir klubo bičiuliai bei draugai, pasileidome Kauno link. Tiesa, Dzūkija nenoriai mus „paleido“ ir kiek sudrėkino atkarpą iki Kauno. Tačiau vėliau viskas kaip ir norėta :-). Pirmoji stotelė – Pavilkijo kaimas, perkėla per Nemuną. Sutikite, tikrai nedažnai mūsų oldtimeriams pavyksta dar ir paplaukioti ;-)

Sėkmingais trimis reisais keltu pasiekėme kitoje upės pusėje esantį Vilkijos miestelį. Kas yra Vilkija, manau, pasakoti daug nereikia. O ką joje aplankėme – čia jau verta keleto sakinių. Tad, savo oldaimeriais pamažu, bet užtikrintai įveikėme statų kalniuką, kur beveik pačiam jo viršuje pasukome į siaurą gatvę, nors greičiau, gatvelę. Apie jos dydį ko gero ir pats pavadinimas pasako – Kauno Mažoji. Buvo baimių, kad sunkiai sutilpsime, tačiau kai labai nori, viskas pavyksta. Žodžiu, meiliai suglaudę savo senuosius metalinius bičiulius, juos palikome valandėlei, o patys buvome laukiami A.ir J. Juškų muziejuje.

Unikali vieta, 3 amžius siekianti pastato istorija, dar labiau sužavėję muziejaus įkūrėjai ir puoselėtojai Vida ir Arūnas Sniečkai.

Labai apmaudu, kad kaip ir kiekviename renginyje šiek tiek buvome ribojami laiko, nes tos valandos tikrai buvo mažai...Ko gero būtų mažai ir kelių valandų, nes gerb. Arūno pasakojimas taip įtraukė, buvo toks įtaigus, kad net ir baigus pasakojimą visi liko kur sėdėję. Net nepavadinčiau klausytos istorijos pasakojimu – Arūno žodžiais ji sklido tartum gyva istorija, prie kurios galima prisiliesti ir įsijausti į istorijos herojaus gyvenimą.

Ir netgi perpasakoti tai ką išgirdome būtų galima labai ilgai, bet paprasčiau tiesiog atrasti laiko ir patiems ten apsilankyti. Pasakysiu tik tiek, kad minėto namo sienos matė S. Nerį, Vidūną, J. Naujalį, K. Binkį, V. Mykolaitį – Putiną, A. Zmuidzinavičių ir dar ne vieną istorinę asmenybę. Ir mes ten buvom J Ir dar šeimininko atliekamos dūdmaišiu muzikos paklausėme.

Papietavę toje pačioje Vilkijoje, pasukome Raudondvario dvaro link. Tai taip pat puikus istorinis objektas, turintis turtingą istoriją ir sėkmingai restauruotas bei pritaikytas lankytojams. Tik jaukumas jau nebe tas, lyginant su Antano ir Jono Juškų muziejumi. Pagrindinio dvaro pastato fone atminčiai išvykos dalyviai bendrai įsiamžino. Vėliau išklausėme muziejininkų, kartais gal kiek sausoko pasakojimo, išlandžiojome dvaro rūsius, užkopėme į bokštą, minutėlei atsipūtėme gan jaukaus parko prieglobsty.

 Kaip žinia, galutinė lankytina vieta – Juliaus Urbaičio įkurtas „Atominis bunkeris“. Gal apsilankymo įkainiai kiek ir diskutuotini ;-), tačiau ekspozicija ir daiktų istorijos atpirko viską.

Ir pasakysiu, tiems, kurie buvo nutarę nevykti į bunkerį – niekada nepasikliaukite kažkur matytomis nuotraukomis ar pasakojimais, - taip susikuriamos ne itin teisingos išankstinės nuostatos. Geriau tiesiog pamatyti :-) O pamatyti tikrai buvo ką: gausybė dujokaukių, ryšio perdavimo įrangos, ypatingi eksponatai: spec. tarnybų bei padalinių naudota žvalgybinė technika ir priemonės. Vėlgi, - reikia pamatyti patiems ;-)

Tai tokia buvo sezono uždarymo progai skirta išvyka – ramiai, per daug neskubant, besimėgaujant rudenine saule. Ačiū visiems dalyviams – esate laukiami kiekviename DSTK renginyje, o mes pasistengsime, kad sužinotumėte ir patirtumėte kažką naujo.

Jei jau perskaitėte iki čia, vadinasi nusipelnote pamatyti daugiau :-)

FOTOGALERIJA ir FACEBOOK

2015 metų rugpjūčio 8 - oji išaušo giedra ir žadanti labai karštą dieną. Tačiau tai niekaip neįtakojo jau antrus metus organizuojamo orientacinio turinio renginio "DSTK turistinis ralis 2015" dalyvių. O jų šį kartą prie starto linijos išsirikiavo 24 ekipažai. Tiesa, renginio pradžios vietoje jų buvo dar gausiau, bet ne visų planuose buvo leistis į avantiūrą, esant + 36 ;-) Reikia paminėti, kad buvome maloniai nustebinti Klaipėdos senovinių automobilių ir motociklų klubo "Diližanas" atstovų vizito. Pastarieji tiesiog iškylavo Dzūkijoje ir, žinodami apie mūsų renginuką, užsuko pasižvalgyti. Gaila, kad jų planuose nebuvo dalyvavimas DSTK ralyje, tačiau esame nuoširdžiai dėkingi už vizitą.

Na, o renginys, nepaisant svilinančio karščio iš dangaus, buvo kupinas azarto, gerų emocijų ir su puikia finaline dalimi.

Už pagrindinio prizo įsteigimą bei prizininkų šampaną dėkojame saugos tarnybai UAB "Ekskomisarų biuras". Už kitas dovanas bei atributiką - UAB "Automobilių detalės", UAB "Stateta", UAB "Junoma".

Renginio detalus aprašymas diskusijose

Renginio akimirkos - galerijoje

DSTK tradicijos tęsiamos ...

"DSTK Turistinis ralis 2015"

Renginio programa:

10:00 - 10:30 Renkamės tradicinėje vietoje prie Angelo. Registracija. Kelio knygų išdavimas.
10:30 - 11:00 Instruktažas.
11:00 Varžybų startas.
Apie 16:00 planuojamas finišas visiems žinomam pusiasalyje prie Suvingio ežero (na, o kas nežino - kelio knyga atves ). Rezultatų suvedimas. Apdovanojimai. Tinklinio varžybos, pokalbiai prie laužo ir kitos atrakcijos .
Nakvynė - turistinis variantas.
Ryte tradicinis žuvienės virimas.

Bendra informacija. Dalyviai turi turėti: kampams matuoti pritaikytą įrankį (matlankį ar pan.), laikui matuoti skirtą prietaisą (tiks ir mobilusis telefonas). Vakarinėje dalyje vaišės suneštinės.

Maršrutas: Alytus - Butrimonys - Onuškis - Pivašiūnai - Daugai. Maršruto ilgis apie 100 km.

Startinis dalyvio mokestis - užsiregistravus iš anksto 10 Eu ekipažui.
renginio dieną - 15 Eu ekipažui.

Išankstinė registracija iki 2015-08-01. Registruojamės http://goo.gl/forms/2jGVedjktF

Išankstinėje registracijoje užsiregistravus 5 motociklams - daroma atskira klasė, priešingu atveju motociklai varžosi kartu su automobiliais.

Tel pasiteiravimui- 862088200 Haris, 862277299 Linas.

DSTK MOTO 2015 - jau istorijos puslapyje.

Taip, - renginukas praėjo šauniai: nereikėjo niekur skubėti, verstis per galvą, programą įvykdyta tiek turiniu, tiek pagal suplanuotą laiką - 100 procentų. Dėkingas pirmiausiai klubiečiams, kurie dalyvavo ir visur jautėsi pagalba. Atskiras AČIŪ Energetikos ir technikos muziejaus Transporto ekspozicijos kuratoriui Ričardui Žičkui, Trakų istorijos muziejaus direktoriui Virgilijui Poviliūnui bei muziejaus skyriaus - Medininkų pilies vadovui Gintautui Terleckui. Dėkoju Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Pasieniečių mokyklos Mokymo organizavimo skyriaus viršininkui Giedriui Geniušui ir tos pat mokyklos viešųjų ryšių vyriausiajai specialistei Loretai Dumbauskienei - už galimybę aplankyti mokyklos muziejų bei atsipūtimo valandėlei suteiktą erdvę. Asociacijai Retromobile - už praktišką bei originalią dovaną.
Žodžiu, kaip sakiau ir artimiesiems bei kolegoms - viskas, dabar aš jau ramus :-)
Dalyvavo 52, na ir dar viena, atvykusi po vidurnakčio  ;), vairuojama bendraminčio iš Baltarusijos. Tad viso 53 motociklai. Buvo nuoširdžiai smagu dėl kiekvieno dalyvio atvykimo. Susirinkę, o ir aplinkiniai, turėję galimybę matyti motociklų ekspoziciją, išvydo, esu tikras, gan įspūdingų bei retų egzempliorių (pvz.: NATI A750 ar PMZ A750 :-) ) Bet svarbiausia, kad šauniai praleidome laiką šaunių draugų bei bendraminčių kompanijoje nuostabios Medininkų pilies kieme.

Renginio nominacijos, rungtys ir nugalėtojai:

1. Seniausia renginio transporto priemonė - Aleksandr Obymacha, NATI A-750, 1933 m.

2. Iš toliausiai sava eiga atvykęs ekipažas - Alvydas Žvinakevičius, JAWA 638, 1985 m.

3. Stilingiausias ekipažas - Valentinas Karalius, NSU OSL 251, 1940 m.

4. Elegantiškiausias ekipažas - Dainius Sinkevičius ir jo žavi draugė ;-)

5. Renginio debiutas - Virginijus Burkas, BMW R35, 1950 m.

6. Geriausiai restauruotas motociklas - Olegas Genovas, BMW R35, 1949 m.

7. Rungties (šaudymas iš lanko)  "Tiesiai į dešimtuką" nugalėtojas - Vidmantas Mockus

8. Rungties (muzikinė) "Muzikos ratas" nugalėtojas - Rokas Pauža

9. Rungties "Paskutinis kilometras" (kateg. dvit.var. solo) nugal. - Norbertas Glušokas

10. Rungties "Paskutinis kilometras" (kateg.dvit.var.su lopšiu) - Vytautas Jeremičius

11. Rungties "Paskutinis kilometras" (kateg.keturt.var.solo) - Romualdas Ruplėnas

12. Rungties "Paskutinis kilometras" (kateg.keturt.var. su lopšiu) - Juozas Ivoška

FOTOGRAFIJOS

Taigi, du metus šios dienos paminėjimas pavyko ganėtinai šauniai. Kas metai prisijungdavo vis naujas veidas, neabejingas senovinei - istorinei technikai. Todėl ir šį sezoną, šią gerą iniciatyvą palaikysime toliau  Juolab, kad ir prasidėjusi vasara tam neabejinga  
Taigi, 2015-06-03 praleiskite dieną su oldtimeriu, o vakare 18:00 val. renkamės prie "Angelo" nuo Amatų mokyklos pusės. Atvykusiems - atminimo dovanėlės. 
Kaip ir pernai, taip ir šį kartą, nepamirškite: 
1. senovinės - istorinės technikos (oldtimer'io) 
2. gerų emocijų ir puikiai nusiteikusių bičiulių ekipaže
3. įrodymą, kad šią dieną į darbą važiavai su senovine technika. Tam reikia visai nedaug - foto su savo bosu   ir/arba visu kolektyvu  - pasistenkite į šią užduotį pažiūrėti linksmai ir su fantazija. Už įdomiausią fotografiją - atskiras UAB Ekskomisarų biuras prizas. 

Susitinkame jau šį trečiadienį 

Kaip žinia, kiekvienam laikotarpiui apibendrinti būtinas bendraminčių susiėjimas. Taip ir klubo veikloje - po sezono uždarymo, įstatuose numatyta tvarka, renkamės į klubo narių visuotinį susirinkimą. Tai svarbiausias metuose klubiečių susibūrimas, nes jo metu priimami svarbūs klubui sprendimai - valdybos bei vadovo rinkimai, praėjusio sezono aptarimas, tikslų naujam sezonui numatymas. Taigi, ne išimtis buvo ir šių metų vasario 7 - oji. Iki šventinio vakaro mūsų buvo 33. Labai šaunu, kad šio susirinkimo metu dviejų neabejingų istorinei technikai vyrukų (Aurimas Gudžiauskas ir Vladas Žvirblis) norai buvo paversti realybe - jie tapo klubo nariais. Kaip ir dera, jiems buvo įteikti klubo nario pažymėjimai bei ženkleliai. O savo ketinimų rimtumą naujieji klubiečiai patvirtino atsakingai paruoštais prisistatymais. Po oficialių procedūrų, tradiciškai vyko " Klubo metų automobilio" bei "Klubo metų motociklo" rinkimai. Nominantai atkakliai kovėsi savo prisistatymais, istorijomis bei vaizdingais pasakojimais. Tad ilgai netrukus nominacijų nugalėtojai tapo aiškūs. "Klubo metų automobilis" - Raimundo Žvinakevičiaus GAZ 21. "Klubo metų motociklas" - Valentino Karaliaus IŽ 350. Nugalėtojams atiteko originalūs, taip sakant, "hand made" prizai, padaryti klubiečio Virginijaus Miglino. "Išvargusių" nuo balsavimų klubiečių jėgas kaip mat atstatė nekukli vakarienė bei vienas kitas stiklas tauraus gėrimo. Pabaigai visų susirinkusiųjų atmintį patikrinome lengvu testuku. Tad toks tas Dzūkiškas Dzūkiško Klubo susirinkimas. O kadangi visko žodžiais nenupasakosiu, keletas akimirkų kaip viskas buvo fotoreportaže "kažkiek tai juodai baltų atspalvių" (na, ir vienas kitas spalvinis pabandymas )

FOTO