Pradinis puslapisVersija spausdinimuiEl. paštas
Naujienos / 2013 metai

Klubo sezono atidarymas 2013


Taigi taigi, šaunus ir netipinis sezono atidarymas. Netipiškumas tame, kad "atidarinėjom" dvi dienas... Bet juk šie metai klubui taip pat neeiliniai. Tad apie viską kiek detaliau:
kaip žinia, antrasis mėnesio ketvirtadienis yra klubiečių susirinkimo diena, o pastarasis sutapo dar ir su gegužės 9. Gegužė 9 - oji taipogi svarbi klubo veikloje, mat istoriškai susiklostę, kad į šią datą orientuotas kasmetinis oficialus klubo atidarymas. Taigi, Linas (Leninaz) mestelėjo spontanišką ir šaunią idėją - ketvirtadienį (05-09) prasukti per žiemą užsistovėjusius oldtimerių ratus, pravažiuojant slalomo rungtį, tuo pačiu padarant savitą apšilimą prieš gegužės 11 - ąją numatytą oficialų 2013 metų sezono atidarymui skirtą renginuką. Raimis priminė taip pat tradicinį kasmetinį oldtimerių pašventinimą. Todėl kiek pakėlę dulkes per slalomo rungtį, apsukome garbės ratą miesto gatvėmis, tada bažnyčios šventoriuje kunigas palaimino mus ir mūsų plieno žirgus, palinkėdamas saugių metų bei pašventindamas transporto priemones. Dar padėjome gėlių prie nacių okupacijos metais nužudytų karo belaisvių kapavietės obelisko. O po to ... į naują Raimio pavėsinę. Ten Linas jau buvo paskaičiavęs slalomo rungties rezultatus, kuriuos paskelbė, kaip ir paskelbė nugalėtojus. Po jų šiek tiek smagiai pasisėdėjome ir uodus paganėme...  Na, o šeštadienį (05-11) išsiruošėme į oficialiam sezono atidarymui skirtą pasivažinėjimą vos prieš dieną rimtai patikrintais oldtimeriais. Šeštadienio rytas pasitiko kiek ūkanotas ir prasidėjusiu lietumi. Matyt dangus liūdėjo dėl neatvykusiųjų kartu pasivažinėti...  Tačiau džiugu tai, kad klubiečiams nėra blogo oro, nėra blogų sąlygų. Ir už šį požiūrį "kažkas" mums atlygino - pravažiavus vos 20 km. liūdnoji dangaus pusė pasiliko mums už nugarų. Taigi, ant Merkinės piliakalnio mums jau retsykiais akį merkė saulė. O ant Liškiavos - ji privertė pajusti kiek yra +22. Tiesa, be šito, klubiečiai savo rankose pajuto pirmojo klubo Lietuvoje klubinio ženklo, skirto pritvirtinti ant transporto priemonės ir žyminčio priklausomybę klubui, svorį. Iš tiesų, tai ne plastikinis, ne popierinis, o tvirto metalo, dengto kelių spalvų kietosios emalės sluoksniais, gaminys. Pavartę rankose dar vieną klubo atributą, nugarmėjome į piliakalnio papėdę ir nurūkome į savitai mistišką bei kupiną medžio drožinių sodybą - pas gerb. Antaną Česnulį. Be pasakojimų, ekspozicijos apžiūros ir susidomėjimo, minėtoje sodyboje smaguriškai suvalgėme atidarymo progai iškeptą šimtalapį. Atsisveikinę su sodybos šeimininkais, "pasimaivėme" Druskininkų miesto gatvėmis besivaikščiojusiems miestelėnams bei miesto svečiams. O po nediduko, bet triukšmingo parado, atvykome į vakaronės vietą visai šalia Druskininkų - Storo Romo sodybą. O čia mus pasitiko šeimininkai su beprotiškai fantastiškais patiekalais, o svarbiausia jų gausa. Po pirmojo patiekalo, dalyvių žinios apie klubą buvo patikrintos testo pagalba. Vos spėjus įsijausti į padagogo vaidmenį betikrinant testo atsakymus, šį malonumą nutraukė sodybos gaspadorius, šį kartą pasidabinęs įtaigia kariškio uniforma, pakviesdamas išgirsti sodybą saugančios patrankos šūvio. Yra toks posakis - "jei daryti, tai su trenksmu...". Tad sezono atidarymui skirtas patrankos šūvis - pats geriausias simbolis, leidžiantis tą trenksmą pajusti visu savo kūnu po įspūdingo, garsaus bei efektyvaus driokstelėjimo. Pasisklaidžius dūmams ir lengvai apkurtę, vos radome kelią iki puotos vietos, kur gaspadinė ruošė antrąjį karštą patiekalą. Tuo tarpu aš, tiesa, jau kiek garsiau kalbėdamas, paskelbiau testo rezultatus. Susipažinę su nugalėtojais, buvome pakviesti į ekskursiją po sodyboje įrengtas ekspozicijas bei skoningu ir atitinkančiu visos sodybos dvasią interjeru padabintas patalpas. Lyg ir taip dar įspūdžių būtų maža, sodybos šeimininkas pakvietė mus į vyno rūsį. Jame, dar ir vynu su užkandžiais pavaišino. Ir trumpai apie susipažinimo su vynu kultūrą papasakojo. Na, ir finaliniam akcentui, šeimininkė lyg tarp kitko užsiminė, kad tuojau kažką kepsime.... Nors nei vienas nebežinojome kur dar atrasti savyje vietos bent vienam kąsniui, pilna lauko kepsninė suvertų kepsnelių... mistiškai išgaravo. Tuomet, visi draugiškai, kaip kad atvykome, taip tvarkinga kolona sugįžome į Alytų.
Taigi, šilta, bičiuliškai draugiška ir pažintinė išvyka užskaityta kaip 2013 - ųjų metų sezono atidarymas.

Pirmosios dienos fotografijos čia. Likusios nuorodos Renginių skiltyje.