Pirmiausiai teko pasiruošti vietą vakarinei renginuko daliai (atskiras ačiū Raimundui bei Alvydui), tad susirinkome dar iš vakaro Aniškio girininkijoje.



Toji beždžionė visiškai nei vienam nepadėjo... :-) 
Renginio diena 2011-05-07 apie 09:45 val. Ir pirmasis į susirinkimo vietą atvykęs linksmiausio klube automobiliuko šeimininkas, spėjęs papuošti vietą klubo simbolika 
Dalyviai renkasi - prie naujojo klubo informacinio - reprezentacinio stendo 
Stendo turinys: 
Laukiam atvykstančiųjų... 
Vistik žvarbus pavasario rytas savo padarė - klubiečiai iš sostinės atvyko be senovinės technikos, bet svarbiausia buvo kartu. 
Bendraminčių pašnekesiai 
Kiti tuo metu laiką leido "Blusų" turgelyje 
Akivaizdu, kad "Bach'as" ne pati mėgstamiausia klubiečio Martyno muzika, tad - "dar truputį paieškosiu...." 
O ši daili trijulė taip pat laukia savo naujo šeimininko, kuris, tikėtina, pripildys kokiu tauriu turiniu... 
Graži spalva raudona...:-) bet svarbiausia, kad pardavėjas patenkino pirkėjo poreikį. 
Visiškai nenustebome sutikę klubietį Virgį - turgus be Virgo - ne turgus :-) 
Greitai susizgribome apkaltinti kolegą renginio ignoravimu, o kaltinamasis tuo tarpu bandė kaip įmanydamas išsisukti rodydamas į atokiai sustatytus dviračius ir taip bandydamas įtikinti, kad yra su mumis... Žinome, Virgai, - siela Tu visada klube ;-) 
Kol vieni dar tik žiūrinėjo turgelio prekeivių "devaisus", Dovydas jau puikavosi savo melomanišku pirkiniu. 
Kaip ir minėjau, Martynui "Bachas" niekaip neatstos FOJE... 
Tuo metu garbingai "Laisvės angelo" pašonėje išsirikiavusi technika mėgavosi praeivių žvilgsniais 

Klubietis Vytautas labai nemėgsta fotografų...:-) 
O kol atvyko policijos pareigūnai, tvarką palaikė šis keturkojis 
Kol klubietis Erikas ieškojo turgelyje ko nors praktiško, "kažkas kažko taip pat ieškojo po jo MB variklio antvožu..." :-) 
Na bet kad viskas savo vietose.... 
"Motociklo lopšelyje tiek daug visko telpa, bet fotoaparatą vis tik radau..." 
Nuolat skubantis ir laiko pritrūkstantis Linas 
Čia tik to fakto įrodymas - taip skubėjo į atidarymo renginį, kad... spynelėje nulaužė raktą...teko improvizuoti... 
Visiškai nesvarbu - sniegas ar lietus - Rokas ištikimas dviems ratams 
Senovinė technika pritraukia ir žurnalistų susidomėjimą. 
Prieš išvykstant į numatytą maršrutą, Alytaus turizmo informacijos centro atstovė Birutė jau lūkuriuoja trumpai kelionės apžvalgai 
Štai ir begrįžtantys linksmai nusiteikę dalyviai 
Po trumpos apžvalgos pajudame miesto gatvėmis 

Apvažiavę miesto gatvėmis, pasukome Pivašiūnų kryptimi. Pirmasis sustojimas. 

Po gidės Birutės pasakojimo apie Pivašiūnus, keliaujame link ant kalvos stovinčios Šv. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią. Minėta bažnyčia yra medinės sakralinės architektūros paminklas, išsiskiriantis lotyniško kryžiaus forma. 

Kukli medinė bažnyčios išorė viduje talpina įspūdingą grožį 
Didingiausia bažnyčios dalis - įspūdingas altorius su centrinėje jo dalyje esančiu Dievo Motinos paveikslu, kurį 1988 metais vainikavo popiežius Jonas Paulius II, suteikdamas Nuliūdusiųjų Paguodos titulą. 


Po apsilankymo bažnyčioje, aplankėme Odinčių koplytėlę, prie pagrindinių šventoriaus vartų esantį kunigo ir Vasario 16 - osios akto signataro Alfonso Petrulio paminklą. 

Nepabūgę darganos bei prasidėjusio lietučio ištvermingiausieji užkopė į Pivašiūnų piliakalnį



Užlipus laukė stiprinančių galių suteikiančio gėrimo šlakelis - "mhhh...ar per daug, ar per mažai...???" :-) ) 
Nusiropštus žemyn, pasukome į naujai įrengtą aikštelę, kurioje vyko kiek kitoks nei būdavo įprasta slalomas 
Pasakysite - Ir kas čia neįprasto? - aikštelė, gairelės, žiūrovai, teisėjai, laiko fiksavimas.... 
O va štai kas - ruožą įveikti reikėjo su šiuo dviem elektros varikliais varomu E-Savage HPI 1:10 mastelio automobiliuku 
Dalyvių veiduose susikaupimas ir noras nugalėti ;-) 


Kol kiti dar laukė savo eilės, rungtyniavusieji lūkuriavo slėpdamiesi nuo užklupusio lietaus 
Po valandėlę užtrukusio slalomo, pajudėjome Raižių link, kur mūsų jau kantriai laukė Raižių bendruomenės pirmininkas 
Netrukus mus pakvietė į totorių mečetę. Norėdami patekti į ją, visi turėjome nusimauti batus. Tuomet įdomaus pasakojimo klausymui, patogiai įsitaisėme ant grindų. 
Be įdomaus pasakojimo apie totorių apsigyvenimą Lietuvoje, turėjome galimybę rankose palaikyti ranka rašytą Koraną. 

Mečetės Mihrabas - arka nukreipta į Meką. 
1686 metais pagamintas minbaras (sakykla)
Kieme turėjome galimybę apžiūrėti saulės laikrodžius 

Po kelionėje lydėjusios darganos buvo labai jauku Raižių bendruomenės namuose išgerti arbatos bei paragauti tikrojo totoriško šimtalapio, kuris ant stalų ilgai neužsibuvo :-) 

Pamaloninę pilvukus ir apšilę, dar apžiūrėjome paminklą LDK kunigaikščiui Vytautui (pastatytas 2010 m.)
Toliau mūsų planuose Punia 
Aplankėme Punios Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčią, išklausėme įdomaus gidės pasakojimo apie LDK kunigaikščio Vytauto apsitojimą šioje vietovėje, apie pirmąją šio valdovo Punioje pastatytą bažnyčią. 

Įdėmūs klausytojai 
Išėjus iš bažnyčios buvome maloniai nustebinti lyg vienu rankos mostu pasiketusio oro - jautėsi šiluma bei švietė saulė, kuri, padedant lengvam vėjeliui, palengva džiovino klubo atributiką 
Keliaudami link Punios piliakalnio dar stabtelėjome prie Šv. Jurgio koplytėlės, kurios vietoje, manoma, stovėjo pirmoji Punios bažnyčia, matoma pro ant piliakalnio stovėjusių rūmų langus. 
Na, o toliau - smagus ir šildantis kopimas į Punios piliakalnį 

Vienas, du, pamažu... 
O užkopus beliko mėgautis gaivališko vėjelio prisilietimais bei atsivėrusiais reginiais 


Viršukalnėje dar keletas istorinių faktų... 

ir pasiruošimas bendrai nuotraukai (Martynas "užtaiso" fotoaparatą :-)) 
na ir rezultatas (gaila, kad ne visi iš dalyvavusiųjų buvo pasiryžę užkopti į viršų) 
Po bendros nuotraukos visų laukė kiek labiau oficialumu kvepianti procedūra - klubo nario pažymėjimų bei ženklelių įteikimas klubiečiams. Prieš tai trumpa įžanga: 
nors kitiems labiau rūpi pamatyti kas tame pravertame "čiumodane":-) ... 

Įteikimas vyko tartum loterija - tiesiog išimant iš bendro kiekio ženklelį ir pagal jo numerį surandant pažymėjimą, o tuo pačiu ir jo savininką 
Ir kas tas pirmasis klubietis, pasipuošiantis klubo atributais? Taigi.... 
Stanislovas Dzingelevičius 
nei vienas iš dalyvavusiųjų klubiečių neišvengė šios procedūros 

Pirmuoju numeriu pažymėtas ženklelis, kaip ir turėjo būti, atiteko klubo įkūrėjui Raimundui Žvinakevičiui. 


Teisingiausias ženklelio "įsisavinimo" būdas :-) 
Ceremoniją bei sezono atidarymą simboliškai įprasminome taure putojančio vyno ( už reklamą pažadėjo apmokėti.... :-) ) 
Dar kiek šnektelėjome 

O toliau nusileidome nuo Punios piliakalnio. Tam...kad savo kojomis pajustume koks jis :-) 

Nusileidome tiesiai prie Nemuno, kur gidė Birutė toliau įdomiai pasakojo istorinius faktus bei istorijas 

Kiek aukštėliau apžiūrėjome Nečiuikos upelį - labai patrauklus ir užburiantis vaizdas 

Va kaip taikiausi :-) 
Nulipti nulipome, - dabar kopsime aukštyn 

Kol stipriausieji lipo į viršų, kiti mėgavosi saulutės voniomis 

Na štai ir po "mankštelės" 
Kadangi pažintinė kultūrinė dalis ėjo į pabaigą, padėkojome mus lydėjusiai gidei 
O toliau - į maįinas ir link vakaronės vietos 
Netrukus buvome vietoje 


Atributika privalo būti visur ir visada ;-) 

Kad sutemus būtų šviesiau ir jaukiau, šiek tiek pasiruošimo darbų 

Igoris tikras oltimeristas - surado net ir tai, susijusią su šia sritimi :-) :-) 

Kaip mat atsirado šio reikaliuko ekspertų - Dzūkijos senovinės technikos klube viskas turi būti patikrinta ir įvertinta (arba "pivo bez vodki.... :-)) 
Galiausiai galutinį žodį tarė Aniškio girininkijos šeimininkas 
...ir šventė tęsėsi toliau, tik...be objektyvų... :-) 
Iki susitikimo kituose DSTK renginiuose !!! |