Pradinis puslapisVersija spausdinimuiEl. paštas
Renginiai

Dzūkijos ruduo 2014 - DSTK sezono uždarymas

 


Aplankėme Santarvės aikštę, užsukome į Dzūkijos katedra vadinamą Šv. Jurgio bažnyčią. Visiškai atsitiktinai sutikome vietos šviesuliu laikomą buvusią biologijos mokytoją gerb. Angelę Karoblienę, kuri labai noriai ir dalinosi prisiminimais bei smalsavo iš kur toks būrys svečių ;-) Vėliau išklausėme I. Maciulevičienės pasakojimų apie Veisiejus, skulptūrų parką, nuostabius regioninio parko ežerus.

Taip pat turėjome galimybę aplankyti tik šiais metais rekonstruotą Veisiejų dvaro flygelio pastatą, išgirdome jo istoriją, taip pat nusileidome ir į po visu pastatu esančius rekonstruotus ir ekspozicijoms bei kameriniams pasirodymams skirtus rūsius.

Po pasivaikščiojimų, toliau išvykos maršrutą tęsėme jau ratuoti. Aplankėme puikaus gamtovaizdžio Vainežerio parką, kuriame pastatytas paminklas lietuviškąjai Žana'i d'Ark - Emilijai Pleterytei. Išdidžiai pasivaikščiojome ramių šimtmečius bešeimininkaujančių šiame parke šio parko šeimininkų šešėliais.

Praėjus valandėlei, pasukome Kapčiamiesčio link, kur trumpam stabtelėjome. Iš ten neskubėdami patraukėme Leipalingio pusėn, kur link vykdami negalėjome nesustoti sename brukakely. Kaip tik čia šiek tiek papozavome atminimui.

Galop šiek tiek už Leipalingio sustojome prie vaizdingo Snaigyno ežero, šalia kurio visai neseniai pastatytas apžvalgos bokštas. Suprantama, daugelis užlipome iki apžvalgos aikštelės ir pasigėrėjome išties puikia panorama. Aš dar garsiai ir Snaigyno ežero legendą dzūkiškai perskaičiau :-)

Taigi, bokštas buvo galutinis išvykos pažintinio turistinio maršruto objektas. Mes dar sugrįžome į Veisiejus, padėkojome Veisiejų regioninio parko vyr. specialistei Irmai Maciulevičienei, kuri geba puikiai ir įtaigiai perteikti krašto istoriją. Atsisveikinę, pasukome į vienintelę Veisiejų kavinukę, kur pasistiprinę, patraukėme į numatytos rungties vietą - kažkada veikusį Veisiejų kartodromą. Padangų likučiai trasos teritorijoje dar byloja apie retkarčiais čia užsukančius ekstremalesnio vairavimo mėgėjus. Tačiau mūsų tikslas buvo visiškai nesusijęs su greičio maksimumais. Klubiečiui bei valdybos nariui Linui Žvinakevičiui buvo paskirti "namų darbai" sugalvoti renginuko, o ir sezono finalui rungtį. Jos autorius su užduotimi puikiai susitvarkė, nors iki tol nebuvo "prileistas" iki trasos ;-) Taigi, dalyviai vienas po kito suko ratus trasoje, turėdami tikslą ją apvažiuoti kuo artimesniu vidutiniam 40 km/val. greičiui. Trasos ilgį žinojo tik užduoties sumanytojas. Taipogi, jis žinojo ir laiką, per kurį trasa apvažiuojama, važiuojant 40 km/val. greičiu.  Laikas ir buvo užduoties įvykdymo kriterijus. Vieni važiavo gan smagiai, kiti - per daug atsargiai. Tačiau nugalėtojai buvo nustatyti. Tiesa, kovojant dėl III vietos, dviems dalyviams teko užduotį pakartoti. Trumpiau tariant, visiems buvo smagu.

Ir aš ten buvau, gerą laiką turėjau, ir....rungtyje prizą laimėjau :-)

Iki kitų susitikimų kitame sezone.